Drauge

Mes sėdime tyloje jau beveik valandą, netyliai,- niekas nė žodžio neprataria, jokios muzikos, bet vis kažkas girdisi: kažkas garsiau ar tankiau kvėpuoja, kažkas kosteli, sukrenkščia ar sukosėja, ar sušnypščia, kažkas įdėmiau vienas kitą apžiūri, kažkas garsiau sujuda... Bet visgi taip tylu ir taip gera.